Atlikote nekilnojamojo turto reklamą, suradote pirkėją, suderinote kainą ir kitas pagrindines sąlygas – sandoris jau ranka pasiekiamas. Tačiau iki notaro lieka dar vienas svarbus žingsnis – avansinės (preliminarios) sutarties sudarymas.
Būtent šiame etape padaromos dažniausios ir brangiausios klaidos, tiek iš pirkėjo pusės, tiek iš pardavėjo – prarandami pinigai, laikas ir sandoris neįvyksta.
Kodėl reikalinga avansinė sutartis?
Avansinė (preliminarioji) sutartis reikalinga tam, kad abi šalys:
- įsipareigotų sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį,
- aiškiai susitartų dėl terminų ir papildomų sąlygų,
- apsibrėžtų atsakomybę, jei sandoris neįvyktų.
Interneto šablonai
Viešojoje erdvėje galima rasti ne vieną preliminarios sutarties šabloną, kurį dažnai naudoja žmonės pardavimo procesu užsiimantys patys. Problema ta, kad ne visi šablonai apibrėžia realias situacijas, dažnai neapibrėžia svarbiausių rizikų, palieka daug vietos interpretacijoms.
Kiekvienas sandoris yra skirtingas, todėl aklai naudojamas šablonas gali sukurti daugiau problemų nei naudos.
Ką būtina apsibrėžti avansinėje sutartyje?
Prieš sudarant avansinę sutartį svarbu aiškiai atsakyti į šiuos klausimus:
- Kas nutinka, jei pirkėjas persigalvoja?
- Kas nutinka, jei pardavėjas nusprendžia neparduoti?
- Kaip elgiamasi su avansu, jei sandoris neįvyksta?
- Iki kada turi būti pasirašyta pagrindinė sutartis?
- Kas atsakingas už dokumentų sutvarkymą?
Jeigu į šiuos klausimus sutartyje nėra aiškių atsakymų – rizika lieka atvira.
Avansas – ne tik „rezervacija“
Avansas nėra vien tik ženklas, kad turtas rezervuotas. Tai finansinis įsipareigojimas, kuris turi aiškias pasekmes. Sutartyje turi būti tiksliai nurodyta:
- avanso suma,
- kada ir kaip jis mokamas,
- ar jis grąžinamas ir kokiomis sąlygomis.
Neaiškiai aprašytas avansas – viena dažniausių ginčų priežasčių.
Apibendrinimas
Avansinės (preliminarios) sutarties sudarymas yra kritinis sandorio etapas. Tai momentas, kai susitarimai iš žodinių tampa teisiškai įpareigojantys. Todėl svarbiausia – ne greitis, o aiškumas.
Jeigu kyla abejonių, visada verta pasitarti ir pasirūpinti, kad sutartis būtų pritaikyta būtent jūsų situacijai, o ne paimta „iš stalčiaus“.
